Utenoje karantinas nepaveikė individualių namų paklausos

Individualus namas Utenoje (vizualizacija)

Utenos nekilnojamojo turto rinkoje, kaip ir visoje šalyje, fiksuojamas atsigavimas. „Jeigu lygintume rinkos aktyvumą su praėjusių metų rugsėju ir spalio pradžia, jis yra panašus, kaip ir šiemet. Tačiau jei lygintume su pavasariu ir vasaros pradžia, rinka žymiai aktyvesnė“, – sako „Inreal“ NT brokeris Utenoje Valentinas Karvelis. Tiesa, karantino laikotarpis iš esmės pakeitė sandorių santykį tarp skirtingų būsto segmentų. 2020 metų III ketvirtį Utenos rajone įvyko 58 butų ir 49 individualių namų sandoriai, o II ketvirtį parduota vos 20 butų ir net 53 namai.

Dėmesys sodyboms sumažėjo

Į namų segmentą įeina ir sodybos, kurių pardavimai Utenoje buvo „ant bangos“ visą karantino laikotarpį, tačiau pasibaigus socialinio aktyvumo ribojimams vėl sugrįžo į įprastinius rodiklius.

„Šiuo metu juntamas kur kas mažesnis susidomėjimas atokiau nuo miesto esančiomis sodybomis. Veikiausiai, pasibaigus karantinui dingo emocinis efektas, tam tikra gyvenimo sodyboje „laisvės“ iliuzija, žmonės pradėjo racionaliau mąstyti. Negalėčiau sakyti, kad sodybų nebeperka. Perka, bet tik tie, kuriems toks gyvenimo būdas iš tiesų priimtinas, o ne tiesiog norintys pabėgti nuo izoliacijos butuose“,  – teigia „Inreal“ NT brokeris.

Būsto sandoriai Utenoje 2018-2020
Populiariausi – individualūs namai miesto ribose

Tuo tarpu individualių namų mieste pardavimai Utenoje tolydžio auga. Pasak V. Karvelio, taip vyksta ir todėl, kad atsiranda nauja pasiūla – nemažai namų statoma ne sau, o, būtent, pardavimui. Patraukliausi yra naujos statybos, kompaktiški – 80 – 130 kv.m. individualūs namai su daline apdaila, kainuojantys apie 100 000 eurų. Jeigu anksčiau pasiūloje tokių būdavo vos vienas kitas, tai dabar pasiūla ženkliai ūgtelėjo.

Plėtoti individualių namų kvartalų nesiryžtama

Aplink Uteną yra dar nemažai sklypų, kur galima išplėtoti individualių namų kvartalus, tačiau vystytojai tokiam žingsniui nesiryžta. Pagrindinė priežastis – rizikos baimė. „Dažniausiai plėtotojas tikrai turi galimybes investicijai į 10 ar 15 namų statybą iš karto, bet juos vis dar kausto baimė, kad grąža įvyks pernelyg lėtai, o rinkos situacija per tą laiką gali pasikeisti. Daugiausia, kam ryžtamasi – 6 namai vienu metu“, – teigia V. Karvelis. Jau įprastu didmiesčiuose tapęs būsto pirkimas „iš brėžinių“ regionuose prigyja sunkiai. „Jeigu brėžinių stadijoje gaunu vos vieną kitą skambutį, tai dengiant namo stogą jų skaičius išauga geometrine progresija“, – pasakoja NT brokeris.

Sekli butų rinka

Namų rinką aktyvina ir tas faktorius, kad butų rinka Utenoje visai išsekusi. „Senų butų pardavimai vyksta, bet visas sukasi „savo sultyse“ – kažkas išvažiuoja, kažkas paveldi ir pan. Naujų butų – labai mažai, ir net kai kurie planuoti projektai sustabdyti“, – sako V. Karvelis. Tiesa, šiuo metu planuojamas vienas naujas 12 butų triaukštis namas Aukštakalnio gavėje, kurį galėtume Utenos mastu priskirti prabangiam segmentui.

Utenos butų rinka skursta, individualių namų – auga

Šiauliuose – „virvės traukimas“ tarp būsto pirkėjų ir pardavėjų

Šiauliai

Šiauliuose, kaip ir kituose didesniuose šalies miestuose, šių metų pirmojo pusmečio nekilnojamojo turto (NT) rinkos rezultatai buvo prastesni nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau nei trečdaliu krito butų sandoriai (nuo 825 iki 538). Poveikis individualių namų ir sklypų segmentams buvo mažesnis. Sandorių skaičius sumažėjo, atitinkamai, 17 proc. (nuo 116 iki 96) ir 12 proc. (nuo 395 iki 347). Pasak INREAL NT brokerio Šiauliuose Vaido Čiuknos, birželio antra pusė ir liepa jau buvo ypatingai aktyvi, ir rinka sugrįžta į vėžes,  tačiau pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai dėl NT kainų tendencijų vis dar skiriasi.

Read more

Panevėžyje – augantis sklypų individualiems namams poreikis

Daugiabučio statybos Panevėžyje
Daugiabučio statybos Panevėžyje

2020-ųjų pavasario pandemija ir karantinas Panevėžyje taip pat pristabdė nekilnojamojo turto (NT) rinką. Pirmąjį metų pusmetį butų sandorių skaičius krito daugiau nei 1,5 karto, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu periodu. Tuo tarpu individualių namų ir žemės sklypų segmentams poveikis buvo mažesnis, pardavimai smuktelėjo, atitinkamai,  20 proc. ir 15 proc. Pasak „InrealPanevėžio NT brokerės Kristinos Šlikienės, išlieka per pandemiją išaugęs dėmesys sodyboms, individualiems namams ir potencialiems sklypams, kur jie galėtų būti pastatyti. Panevėžio NT kainos nemažėja, o vystytojai tęsia pradėtus projektus.

Read more

Komercinių sklypų rinka Vilniuje – aktyvi, bet tuščia eiga

Prekybos centras

Suskaičiuoti, kiek įvyksta komercinių sklypų sandorių, praktiškai neįmanoma. Kodėl? Nes parduodant žemės sklypą dažniausiai neregistruojama pakeista paskirtis arba parduodamas ne sklypas, o jį turinti bendrovė. Dalis sklypų parduodami be adreso, kas irgi neprideda aiškumo. Nereti atvejai, kuomet parduodami nugriovimui ar rekonstrukcijai skirti pastatai, esantys ant valstybinės žemės, kuri Registrų centro sandorių bazėje neatsispindi. Todėl geriausiai sklypų rinkos pulsą jaučia patys rinkos dalyviai, kurie teigia, kad šiuo metu jis žymiai aktyvesnis, bet tuščia eiga. „Sostinės komercinių sklypų rinkoje visada buvo juntamas nemažas sujudimas, tačiau šiuo metu įvyksta vos vienas kitas sandoris, ir tam yra ne viena priežastis“, – teigia „InrealKomercinio NT skyriaus vadovas Rokas Rudys.

Read more

Butų kainos pirminėje rinkoje – nuo ko priklauso jų pokyčiai ?

Photo by Skitterphoto from Pexels
Photo by Skitterphoto from Pexels

COVID-19 viruso sukelta pandemija davė daug peno įvairioms spekuliacijoms nekilnojamojo turto (NT) tema. Vienų nuomone, pandemija neturi ženklios įtakos NT rinkai, ir kainos toliau kils. Kitiems atrodo, kad vystytojai bei patalpų nuomotojai tuoj siūlys priemokas, kad tik atsikratytų turimų neparduotų butų ar neišnuomotų patalpų. Vystytojo suteikiama nuolaida suvokiama kaip silpnumo ženklas, kelių savaičių pirkėjų pasyvumas – kaip pirminės NT būsto rinkos griūtis. INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas paaiškina vidines NT rinkos prielaidas, kurios lemia plėtotojų sprendimus dėl parduodamo turto kainos.

Read more

COVID-19 pandemija ir nekilnojamasis turtas (II dalis)

COVID-19 komerciniame NT
Photo by Gustavo Fring from Pexels

Prieš dešimtmetį daugelis grįžo namo be darbo, šiandien daugeliui namai tapo darbo vieta.  Prieš dvidešimt metų turėti kompiuterį buvo sąlyginė prabanga. Šiandien –  absoliučiai daugumai žmonių tai – darbo įrankis bei pramogų šaltinis. Interneto bei mobilieji ryšiai seniai pergyveno „antradienį renkamės prie katedros, važiuosime ieškoti ryšio“ situaciją. Didžioji dalis žmonių išmoko nereaguoti į laiškus, informuojančius apie „milijoninį palikimą“, o žodis „raštingas“ reiškia ne tik gebėjimą parašyti savo vardą ir pavardę be klaidų, tačiau ir gebėjimą naudotis kompiuteriu. Lietuva gali pagrįstai didžiuotis išvystytu  interneto ryšiu, kuris darbą  iš namų padaro itin paprastu. Apie pokyčius, kurie galėtų įvykti komerciniame nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje po COVID-19 pandemijos, pasakoja INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Read more

COVID-19 pandemija ir nekilnojamasis turtas (I dalis)

COVID-19
Photo by Anna Shvets from Pexels

Šiandien gyvename kiek kitokį gyvenimą nei prieš mėnesį. Pirmieji nerimo dėl COVID-19 ženklai iš Kinijos neturėjo didelio poveikio likusiai pasaulio daliai. Fizinė atskirtis tarp žmonių nebuvo suvokiama nei kaip privalumas, nei kaip būtinybė. Žmonės kovoja su ligomis visą savo istoriją, tačiau pasauliui „susitraukus“, esant galimybei pusryčius valgyti Tokijuje, o vakarinę – Paryžiuje, pandemijai kilti tapo kaip niekad lengva. Prieš porą savaičių paskelbus karantiną gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Vidurdienio eilės kavinėse bei restoranuose išnyko, viešbučius užplūdo šimtai laiškų apie atšauktas rezervacijas, lėktuvus užpildė ne norintys atvykti, o siekiantys kuo skubiau grįžti į gimtinę, kol ji aklinai neuždarė savo sienų. Verslo centrų biurai persikėlė į darbuotojų namus. Apie tai, kokį poveikį nekilnojamojo turto sektorius gali patirti dėl COVID-19 pandemijos ir kontrpriemonių prieš ją, įžvalgomis dalinasi INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Read more

Nekilnojamojo turto statistika – ką ji atskleidžia ir ko neparodo?

„Nekilnojamojo turto statistika ir duomenų analizė yra puikus būdas užtikrinti įmonės vystomų projektų sėkmę, suteikti visuomenei naudingos informacijos apie būsto ar komercinio turto rinką. Tačiau statistinės suvestinės nėra skirtos parodyti ar prognozuoti konkretaus būsto ar net plėtojamo NT projekto rezultatus“, – sako INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Read more

Mažieji nuomininkai. Kur ir kokius mikro biurus jie gali rasti?

Mikro biurai
Mikrobiurai

Vilniaus komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkai pernai plėtotojai pasiūlė apie 50 000 kv. m naujų biurų 4 naujuose verslo centruose. 2020-2021 metais planuojamas ženkliai didesnis augimas – iki 400 000 kv. m. Kasmet auga ir pasiūlymų įvairovė. „Nusprendėme palyginti nedidelio ploto – iki 50 kv. m – mikro  biurus ir jų savybes, išsiaiškinti, kaip jos skiriasi, kokie vienų ar kitų privalumai ir trūkumai įvairaus tipo biurų pastatuose bei erdvėse“, – sako INREAL grupės NT analitikas Tomas Sovijus Kvainickas. Pasak jo, siekiantys išsinuomoti nedidelio ploto patalpas iš esmės gali rinktis iš 4 variantų:  patalpų A arba B klasės verslo centruose, bendradarbystės (co-working) erdvių bei pavienių biurų administracinės ar mišrios paskirties pastatuose.

Read more