Nekilnojamojo turto plėtros klaidos, ir kaip jų išvengti?

Vadim Davliaševič, "Inreal valdymo" statybų projektų vadovas
Vadim Davliaševič, „Inreal valdymo” statybų projektų vadovas

Nekilnojamojo turto projektų vystymas – ilgas ir sudėtingas procesas, kuris apima daug etapų: nuo vizijos, teritorijų pirkimo, vystymo koncepcijų iki turto valdymo ar pardavimo. Neretai ši veikla tapatinama su statybomis, tačiau tai – tik vienas etapų, ir tikrai ne ilgiausiai trunkantis. Iš esmės planuojant statybas nėra labai didelio skirtumo ar planuojama vystyti privatų namą, ar didelį nekilnojamojo turto projektą – procedūros ir veiksmai yra tie patys. „Nekilnojamojo turto projektų vystymas trunka nuo 2-3 metų, kai nereikia parengti detaliojo plano, iki 5-6 metų ar dar ilgiau. Šio ilgamečio proceso metu gali būti padaryta daug klaidų, kurių taisymas kainuoja ne tik pinigus, bet ir laiką“, – sako „Inreal valdymo“ projektų vadovas Vadim Davliaševič.  Kokios tos klaidos, ir kaip jų išvengti?

Sklypo pasirinkimas

Renkantis sklypą aktualus yra ne tik teritorijos ir aplinkos patrauklumas. Ne mažiau svarbus yra teisinis reguliavimas. Įstatyminė bazė, bendrieji ir specialieji planai iš esmės nustato kas, kokioje teritorijoje ir kokia apimtimi gali atsirasti: užstatymo tankis, intensyvumas, aukštingumas, paskirtis, viešoji infrastruktūra, žemės ir infrastruktūros mokesčiai, prisijungimo prie tinklų sąlygos, derinimo sudėtingumas ir t.t. Renkantis  sklypą vystymui turi būti vertinama visų šių veiksnių visuma.

Konsultuojant žmones pasitaiko atvejų, kai nuperkamas sklypas neįsigilinus į visus apribojimus ir galimas grėsmes, todėl nepasiekiami planuoti užstatymo rodikliai ir patiriami nuostoliai. Kartais būna, kad nupirktuose sklypuose žmonės apskritai negali vykdyti jokios statybos. Pavyzdžiui, Vilniuje prie magistralės Vilnius-Kaunas yra didžiulės neišvystytos teritorijos, kurios yra labai patrauklios sandėliavimo ir pramonės paskirčiai. Dalimi šių teritorijų praeina magistralinis dujotiekis, elektros magistraliniai tinklai, kurių apsaugos zona „apkarpo“ plotą taip, kad tos teritorijos tampa praktiškai bevertės ar tinkamos tik labai specifiniam pirkėjui. Itin atsargiai reikia svarstyti sklypų įsigijimą parkų teritorijose, nes ten reikalavimai – ypatingai griežti.

Projektavimas

Nusipirkus sklypą ir turint viziją, koks objektas ten galėtų atsirasti, pasirenkamas architektas. Jis parengia projektinius pasiūlymus, derinamus su savivaldybe. Viešojo svarstymo metu projektiniai pasiūlymai pristatomi visuomenei.  Didesnio ploto projektams gali tekti rengti ir architektūrinį konkursą.

Tuo pat metu, vykstant architektūriniams darbams, verta surinkti projektuotojų komandą: projekto vadovą, kuriuo paprastai tampa architektas, konstruktorių, inžinerinių tinklų projektuotojus ir t. t. Kompetentingi specialistai žino savo darbą ne tik teorijoje, bet ir praktikoje, siūlo naudingus sprendimus, apsaugo nuo klaidų, efektyvina sprendinių paiešką. Tokiu būdu sutaupomas laikas ir pinigai vėlesniuose etapuose.

Projektiniai pasiūlymai parodo aiškius užstatymo rodiklius, todėl perkant sklypą verta atsiskaitymo datą „pririšti“ prie projektinių pasiūlymų suderinimo datos. Būna ir taip, kad tenka atsisakyti sandorio, nes tampa aišku, kad projektas bus nuostolingas, jeigu sklypo pardavėjas nesumažins kainos. Tai ypač aktualu įsigyjant mažesnį sklypą, kai jo kainos dedamoji turi didesnę įtaką viso nekilnojamojo turto projekto kainai.

Suderinus projektinius pasiūlymus prasideda techninio projekto rengimo etapas, kuris užbaigiamas gavus statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Gaunant SLD būtina laikytis visų privalomų procedūrų, kad neliktų priežasties ginčyti gauto leidimo teisėtumo.

SLD gavimui nereikalingas detalus techninis projektas, tačiau pačioms statyboms reikia parengti kuo detalesnį techninį ir darbo projektą, kad netektų atlikti daug pakeitimų projektavimo metu ar, ypač, vykstant statyboms. Visi projekto sprendiniai turi būti pakankamai išsamūs ir aiškūs tiek pačiam vystytojui, tiek ir būsimiems statybų proceso dalyviams. Ir tai svarbu kalbant ne tik apie architektūrą ar konstrukcijas, bet ir visą inžinerinę dalį bei kitus sprendinius. Visi atliekami pakeitimai kainuoja laiką ir pinigus. Kuo vėlesniu etapu daromi pakeitimai tuo brangiau jie kainuoja ir tuo daugiau „ištempia“ viso proceso laiką. Plėtojant didesnės apimties projektus neretai sudaroma fiksuotos kainos statybų rangos sutartis. Kita vertus, jeigu projekte yra daug neaiškumų, patyręs rangovas tikrai galės reikalauti papildomų pinigų ir kilus ginčui laimėti.

Strategija ir finansinis planavimas

Žinios ir patirtis rengiant nekilnojamojo turto projekto strategiją, biudžetą, numatant jo finansavimo galimybes, valdant rizikas yra kritinės vystytojo kompetencijos. Klaidos čia gali sukliudyti vystytojui tinkamai užbaigti projektą. Yra pavyzdžių, kai taip nutikus su rangovais atsiskaitoma „butais“ arba net kreipiamasi į pirkėjus dėl papildomų indėlių darbams užbaigti.

Pasitaiko atvejų, kai projektas sustabdomas dėl teisminių ginčų, valstybinių institucijų sprendimų ar kitų priežasčių. Tokios prastovos gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Vystytoją užgriūva kreditų našta, ir jeigu projektas greitai nerealizuojamas, tai gali tapti bankroto priežastimi. Tuomet turtą perima kreditoriai, ir projekto pirkėjai (jeigu tokie buvo) praranda sumokėtus avansus.

Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, projekto vystytojo komandos kompetencija lemia projekto sėkmę. Žinių ir patirties trūkumas sąlygoja galimas klaidas kiekviename etape. Pavyzdžiui, vienoje išskirtinių Lietuvos vietų yra plėtojamas puikus projektas, kurio vystymo komanda nusprendė leisti bet kokius pirkėjų pageidaujamus pakeitimus. Regis, itin patrauklus sprendimas pirkėjui, tačiau toks pirkėjų norų „džiazas“ baigėsi tuo, kad vystytojas nesuvaldė kaštų augimo ir projekto įgyvendinimo terminų. Tokie pavyzdžiai rodo, kaip svarbu pasirinkti tinkamą klientų-pirkėjų-nuomininkų paieškos ir santykių strategiją.

Statyba

Statybos procese labai svarbi viso projekto valdymo komanda. Svarbios ne tik vystytojo atstovų kompetencijos, bet ir architekto, projektuotojų, techninės priežiūros ir rangovų žinios ir patirtys.

Image by Rolando Otero from Pixabay

Gavus SLD, pasirenkamas techninės priežiūros vykdytojas. Techninė priežiūra negali būti formali. Ji turi būti atliekama kruopščiai ir sąžiningai vykdyti savo darbą, maksimaliai užtikrinant visų projektinių sprendinių kokybišką įgyvendinimą, teisės aktų ir reglamentų vykdymą statybos proceso metu, Būtina aktyviai tikrinti atliekamų darbų kokybę,  ypač – vidinių, „nematomų“ darbų – konstrukcinių mazgų, hidroizoliacijas ir t.t. Taip pat labai svarbi techninės priežiūros vykdytojų kompetencija analizuojant projekto sprendinius, pavyzdžiui – inžinerinius tinklus. Tokiu būdu pastebimos ir ištaisomos projektuotojų klaidos dar iki statybų pradžios.

Pažymėtina, kad pastaruoju metu teismai pripažįsta techninės priežiūros klaidas kaip vystytojo, nes techninės priežiūros vykdytojas yra vystytojo atstovas.

Renkantis rangovą svarbu įvertinti jo patirtį ir galimybes gerai suplanuoti ir vykdyti darbus, prižiūrėti darbuotojų komandą, užtikrinti atliekamų darbų kokybę bei prisiimti visus darbų įvykdymo bei garantinius įsipareigojimus. Nekompetentingas rangovas galiausiai kainuos brangiau. Prireikus statybų procese keisti generalinį rangovą, tai užtruks nemažiau 3 mėnesių.

Kalbant apie nuosavų namų statybas, dažniausiai pats nuosavo namo statytojas neturi nei laiko, nei kompetencijos, kad patikrintų kiekvieną darbų etapą ir jį priimtų. Tokiais atvejais visa atsakomybė už rezultatą tenka pačiam savininkui, o išlindus defektams nėra į ką kreiptis dėl jų taisymo, todėl tenka papildomai leisti pinigus ir gaišti laiką.

Konsultuojant žmones dėl jau pastatytų nuosavų namų pirkimo nereti atvejai, kai mažieji statytojai visiškai nesiorientuoja statybų proceso reglamentavime, vykdant darbus nesilaiko privalomų reikalavimų, nerenka jokios privalomos dokumentacijos. Tokiais atvejais praktiškai visada bandoma parduoti namą 85 proc. baigtumo, ir visa atsakomybė už statybos procesą ir pastatyto namo pridavimą perkeliama ant pirkėjo pečių. Net ir turint draudimo polisą, atsiradus darbų defektams ir nesant tinkamai statybų dokumentacijai, draudikas paprastai atmeta prašymus išmokėti draudimą, nes nėra galimybės patikrinti technologinio proceso laikymosi ar darbų atlikimo kokybės.

Užbaigimas

Kaip jau minėta, statybos proceso metu būtina rinkti visą statybinę dokumentaciją: statybos darbų žurnalus, medžiagų deklaracijas, bandymų protokolus, išpildomąją dokumentaciją ir t.t. Visa statybinė dokumentacija yra būtina pastato statybų pabaigos įteisinimui. Pokyčiai, įsigalioję 2022 metų gegužės 1 d. šios būtinybės niekaip nepakeitė.

Statybų užbaigimo etapas atrodo tiesiog „formalumas“, tačiau dėl žmogiškųjų klaidų jis gali gana ilgai užtrukti. Pavyzdžiui, jeigu įkeliant dokumentus į Infostatybos portalą, pildymo metu bus įrašytas „ne tas skaičiukas“. Deklaracija bus patvirtinta, pastatas užregistruotas Registrų cente, bet tokia registracija gali būti lengvai panaikinta dėl klaidos deklaracijoje. Tokiu atveju teks kartoti visą procedūrą iš naujo.

Kitas pavyzdys – klaidos kadastrinių matavimų bylose, pavyzdžiui, neteisingai pamatuotas plotas. Matininkai padaro klaidą matuodami pastatą ar patalpas, klaidingi skaičiai kadastrinėse bylose „nukeliauja“ iki statybų užbaigimo dokumentų, pagal kuriuos išduodama deklaracija ir registruojamas pastatas. Taisant tokias klaidas, jeigu neatitikimai didesni, tenka pakartoti visą pastato statybų užbaigimo įteisinimo procedūrą iš naujo.

Energinio naudingumo sertifikatas – pastatų tvarumo pasas

Sandėliavimo patalpų pelningumas mažėja, bet investicinis patrauklumas išlieka

Logistikos centras
Logistikos centras. Image by Marcin from Pixabay 

Trūkinėjančios tiekimo grandinės kelia verslui logistikos iššūkius. Tam, kad galima būtų užtikrinti pasiūlą, reikia daugiau sandėliavimo galimybių. Šis poreikis dar labiau sausina ir taip jau seklią logistikos nekilnojamojo turto rinką, o augantys statybų kaštai bei mokestiniai pokyčiai koreguoja nuomos kainas ir sutarčių turinį. Dauguma naujų logistikos projektų yra plėtros stadijoje arba dar tik planuojami. Pasiūla yra sukoncentruota pavieniuose objektuose. Tai lemia, kad Vilniuje vakansija sumažėjo šiuo metu yra mažesnė nei 1 proc.

Read more

Panevėžio NT rinkoje siaučia pavasaris – vyksta aktyvi plėtra

Mokyklos pastato konversija į daugiabutį Panevėžyje
Mokyklos pastato konversija į daugiabutį Panevėžyje

Važiuojant Panevėžio gatvėmis atrodo, kad visas miestas virtęs statybų aikštele: centrinė aikštė, Senvagė, Skaistakalnio parkas, Nepriklausomybės aikštė, miesto parkai ir Ekrano marių pakrantės. Atnaujinamos gatvės, tvarkomi šaligatviai, rekonstruojami ar konvertuojami seni pastatai, kyla nauji“, – pasakoja INREAL vertintoja Panevėžyje Rasa Šatinskienė. Panevėžio nekilnojamojo turto rinka, kaip ir didžiuosiuose šalies miestuose, išgyvena aktyvumo piką. Sandorių skaičius grįžo į prieškarantininį laikotarpį, būsto paklausa viršija pasiūlą, skelbimuose atsirandantys objektai labai greitai sulaukia pirkėjų, žmonės perka ir tą nekilnojamąjį turtą, kuris anksčiau nebuvo itin populiarus: žemės sklypus, sodus, sodybas. Pasak vertintojos, tam gali turėti įtakos ir jaunoms šeimoms teikiamos valstybės subsidijos.

Read more

Komercinių sklypų rinka Vilniuje – aktyvi, bet tuščia eiga

Prekybos centras

Suskaičiuoti, kiek įvyksta komercinių sklypų sandorių, praktiškai neįmanoma. Kodėl? Nes parduodant žemės sklypą dažniausiai neregistruojama pakeista paskirtis arba parduodamas ne sklypas, o jį turinti bendrovė. Dalis sklypų parduodami be adreso, kas irgi neprideda aiškumo. Nereti atvejai, kuomet parduodami nugriovimui ar rekonstrukcijai skirti pastatai, esantys ant valstybinės žemės, kuri Registrų centro sandorių bazėje neatsispindi. Todėl geriausiai sklypų rinkos pulsą jaučia patys rinkos dalyviai, kurie teigia, kad šiuo metu jis žymiai aktyvesnis, bet tuščia eiga. „Sostinės komercinių sklypų rinkoje visada buvo juntamas nemažas sujudimas, tačiau šiuo metu įvyksta vos vienas kitas sandoris, ir tam yra ne viena priežastis“, – teigia „InrealKomercinio NT skyriaus vadovas Rokas Rudys.

Read more

COVID-19 pandemija ir nekilnojamasis turtas (II dalis)

COVID-19 komerciniame NT
Photo by Gustavo Fring from Pexels

Prieš dešimtmetį daugelis grįžo namo be darbo, šiandien daugeliui namai tapo darbo vieta.  Prieš dvidešimt metų turėti kompiuterį buvo sąlyginė prabanga. Šiandien –  absoliučiai daugumai žmonių tai – darbo įrankis bei pramogų šaltinis. Interneto bei mobilieji ryšiai seniai pergyveno „antradienį renkamės prie katedros, važiuosime ieškoti ryšio“ situaciją. Didžioji dalis žmonių išmoko nereaguoti į laiškus, informuojančius apie „milijoninį palikimą“, o žodis „raštingas“ reiškia ne tik gebėjimą parašyti savo vardą ir pavardę be klaidų, tačiau ir gebėjimą naudotis kompiuteriu. Lietuva gali pagrįstai didžiuotis išvystytu  interneto ryšiu, kuris darbą  iš namų padaro itin paprastu. Apie pokyčius, kurie galėtų įvykti komerciniame nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje po COVID-19 pandemijos, pasakoja INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Read more

COVID-19 pandemija ir nekilnojamasis turtas (I dalis)

COVID-19
Photo by Anna Shvets from Pexels

Šiandien gyvename kiek kitokį gyvenimą nei prieš mėnesį. Pirmieji nerimo dėl COVID-19 ženklai iš Kinijos neturėjo didelio poveikio likusiai pasaulio daliai. Fizinė atskirtis tarp žmonių nebuvo suvokiama nei kaip privalumas, nei kaip būtinybė. Žmonės kovoja su ligomis visą savo istoriją, tačiau pasauliui „susitraukus“, esant galimybei pusryčius valgyti Tokijuje, o vakarinę – Paryžiuje, pandemijai kilti tapo kaip niekad lengva. Prieš porą savaičių paskelbus karantiną gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Vidurdienio eilės kavinėse bei restoranuose išnyko, viešbučius užplūdo šimtai laiškų apie atšauktas rezervacijas, lėktuvus užpildė ne norintys atvykti, o siekiantys kuo skubiau grįžti į gimtinę, kol ji aklinai neuždarė savo sienų. Verslo centrų biurai persikėlė į darbuotojų namus. Apie tai, kokį poveikį nekilnojamojo turto sektorius gali patirti dėl COVID-19 pandemijos ir kontrpriemonių prieš ją, įžvalgomis dalinasi INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Read more

Mažieji nuomininkai. Kur ir kokius mikro biurus jie gali rasti?

Mikro biurai
Mikrobiurai

Vilniaus komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkai pernai plėtotojai pasiūlė apie 50 000 kv. m naujų biurų 4 naujuose verslo centruose. 2020-2021 metais planuojamas ženkliai didesnis augimas – iki 400 000 kv. m. Kasmet auga ir pasiūlymų įvairovė. „Nusprendėme palyginti nedidelio ploto – iki 50 kv. m – mikro  biurus ir jų savybes, išsiaiškinti, kaip jos skiriasi, kokie vienų ar kitų privalumai ir trūkumai įvairaus tipo biurų pastatuose bei erdvėse“, – sako INREAL grupės NT analitikas Tomas Sovijus Kvainickas. Pasak jo, siekiantys išsinuomoti nedidelio ploto patalpas iš esmės gali rinktis iš 4 variantų:  patalpų A arba B klasės verslo centruose, bendradarbystės (co-working) erdvių bei pavienių biurų administracinės ar mišrios paskirties pastatuose.

Read more

Aleksotas – nuo Kauno „paraščių“ iki iššūkio tapti Naujuoju miesto centru

Prieš 10-20 metų Aleksotas buvo vertinamas kaip vienas prasčiausių Kauno rajonų, teritorija „kitoje Nemuno pusėje“, savotiškos miesto „paraštės“. Šiandien tai – viena perspektyviausių plėtrai Kauno teritorijų su išvystyta socialine ir transporto infrastruktūra bei puikiais vaizdais į miestą nuo stačių šlaitų, nenusileidžiančių grožiu Žaliakalniui.

Read more

Butų kainos Alytuje vejasi Kauną

Nauja Alytaus miesto būsto plėtra – vienas rekonstruojamas daugiabutis ir vienas naujas nedidelis daugiabutis, kurio statybos jau įsibėgėjo. Projektai vystomi vietinių investuotojų. „Visa Alytaus butų rinka sukasi tame pačiame senos statybos daugiabučių ūkyje, kur pasiūla atsiranda tik kai kas nors numiršta, paveldi, emigruoja ar nusprendžia išsikelti į individualų namą“, – teigia „Inreal“ Vertinimo departamento Alytaus skyriaus vadovė Vilma Monkeliūnienė.

Read more

Per šalta, per karšta arba trūksta oro – tokie dažniausi biurų nuomininkų nusiskundimai

Pastatų valdytojai dažniausiai sulaukia skundų iš biurų nuomininkų, kad jų darbuotojams per šilta arba per šalta, trūksta oro arba erzina kvapai. Neretai nepasitenkinimas kyla nes žmonės negali individualiai reguliuoti patalpų temperatūros arba vėdinimo, kartais sistemos tampa neefektyvios, nes patalpose dirba daugiau žmonių, nei turėtų. Read more