Buvusi „Vilniaus baldų“ teritorija vėl dūzgia

Savanorių178B – buvusi „Vilniaus baldų" teritorija
Savanorių178B – buvusi „Vilniaus baldų” teritorija

„4000 kv. m „Savanorių sporto arenos“ įsikūrimas buvusioje „Vilniaus baldų“ teritorijoje nulėmė tolesnę šio daugiau nei 7 hektarų ploto konversijos strategiją“, – teigia „Inreal valdymo“ Nuomos skyriaus vadovas Vadim Davliaševič. Anot jo, nuo pat pradžių buvo aišku, kad ši erdvė turi iš esmės pasikeisti ir atsiverti žmonėms, tačiau sutarus dėl „Savanorių sporto arenos“ įsikūrimo, labai aiškiai išsigrynino dvi teritorijos juostos. Tolimesnė nuo Savanorių prospekto – aukštos pridėtinės vertės verslui, biurams, artimesnė – visuomenės poreikiams: sportui ir pramogoms.

Read more

Nekilnojamojo turto plėtros klaidos, ir kaip jų išvengti?

Vadim Davliaševič, "Inreal valdymo" statybų projektų vadovas
Vadim Davliaševič, „Inreal valdymo” statybų projektų vadovas

Nekilnojamojo turto projektų vystymas – ilgas ir sudėtingas procesas, kuris apima daug etapų: nuo vizijos, teritorijų pirkimo, vystymo koncepcijų iki turto valdymo ar pardavimo. Neretai ši veikla tapatinama su statybomis, tačiau tai – tik vienas etapų, ir tikrai ne ilgiausiai trunkantis. Iš esmės planuojant statybas nėra labai didelio skirtumo ar planuojama vystyti privatų namą, ar didelį nekilnojamojo turto projektą – procedūros ir veiksmai yra tie patys. „Nekilnojamojo turto projektų vystymas trunka nuo 2-3 metų, kai nereikia parengti detaliojo plano, iki 5-6 metų ar dar ilgiau. Šio ilgamečio proceso metu gali būti padaryta daug klaidų, kurių taisymas kainuoja ne tik pinigus, bet ir laiką“, – sako „Inreal valdymo“ projektų vadovas Vadim Davliaševič.  Kokios tos klaidos, ir kaip jų išvengti?

Read more

Sandėliavimo patalpų pelningumas mažėja, bet investicinis patrauklumas išlieka

Logistikos centras
Logistikos centras. Image by Marcin from Pixabay 

Trūkinėjančios tiekimo grandinės kelia verslui logistikos iššūkius. Tam, kad galima būtų užtikrinti pasiūlą, reikia daugiau sandėliavimo galimybių. Šis poreikis dar labiau sausina ir taip jau seklią logistikos nekilnojamojo turto rinką, o augantys statybų kaštai bei mokestiniai pokyčiai koreguoja nuomos kainas ir sutarčių turinį. Dauguma naujų logistikos projektų yra plėtros stadijoje arba dar tik planuojami. Pasiūla yra sukoncentruota pavieniuose objektuose. Tai lemia, kad Vilniuje vakansija sumažėjo šiuo metu yra mažesnė nei 1 proc.

Read more

Panevėžio NT rinkoje siaučia pavasaris – vyksta aktyvi plėtra

Mokyklos pastato konversija į daugiabutį Panevėžyje
Mokyklos pastato konversija į daugiabutį Panevėžyje

Važiuojant Panevėžio gatvėmis atrodo, kad visas miestas virtęs statybų aikštele: centrinė aikštė, Senvagė, Skaistakalnio parkas, Nepriklausomybės aikštė, miesto parkai ir Ekrano marių pakrantės. Atnaujinamos gatvės, tvarkomi šaligatviai, rekonstruojami ar konvertuojami seni pastatai, kyla nauji“, – pasakoja INREAL vertintoja Panevėžyje Rasa Šatinskienė. Panevėžio nekilnojamojo turto rinka, kaip ir didžiuosiuose šalies miestuose, išgyvena aktyvumo piką. Sandorių skaičius grįžo į prieškarantininį laikotarpį, būsto paklausa viršija pasiūlą, skelbimuose atsirandantys objektai labai greitai sulaukia pirkėjų, žmonės perka ir tą nekilnojamąjį turtą, kuris anksčiau nebuvo itin populiarus: žemės sklypus, sodus, sodybas. Pasak vertintojos, tam gali turėti įtakos ir jaunoms šeimoms teikiamos valstybės subsidijos.

Read more

Komercinių sklypų rinka Vilniuje – aktyvi, bet tuščia eiga

Prekybos centras

Suskaičiuoti, kiek įvyksta komercinių sklypų sandorių, praktiškai neįmanoma. Kodėl? Nes parduodant žemės sklypą dažniausiai neregistruojama pakeista paskirtis arba parduodamas ne sklypas, o jį turinti bendrovė. Dalis sklypų parduodami be adreso, kas irgi neprideda aiškumo. Nereti atvejai, kuomet parduodami nugriovimui ar rekonstrukcijai skirti pastatai, esantys ant valstybinės žemės, kuri Registrų centro sandorių bazėje neatsispindi. Todėl geriausiai sklypų rinkos pulsą jaučia patys rinkos dalyviai, kurie teigia, kad šiuo metu jis žymiai aktyvesnis, bet tuščia eiga. „Sostinės komercinių sklypų rinkoje visada buvo juntamas nemažas sujudimas, tačiau šiuo metu įvyksta vos vienas kitas sandoris, ir tam yra ne viena priežastis“, – teigia „InrealKomercinio NT skyriaus vadovas Rokas Rudys.

Read more

COVID-19 pandemija ir nekilnojamasis turtas (II dalis)

COVID-19 komerciniame NT
Photo by Gustavo Fring from Pexels

Prieš dešimtmetį daugelis grįžo namo be darbo, šiandien daugeliui namai tapo darbo vieta.  Prieš dvidešimt metų turėti kompiuterį buvo sąlyginė prabanga. Šiandien –  absoliučiai daugumai žmonių tai – darbo įrankis bei pramogų šaltinis. Interneto bei mobilieji ryšiai seniai pergyveno „antradienį renkamės prie katedros, važiuosime ieškoti ryšio“ situaciją. Didžioji dalis žmonių išmoko nereaguoti į laiškus, informuojančius apie „milijoninį palikimą“, o žodis „raštingas“ reiškia ne tik gebėjimą parašyti savo vardą ir pavardę be klaidų, tačiau ir gebėjimą naudotis kompiuteriu. Lietuva gali pagrįstai didžiuotis išvystytu  interneto ryšiu, kuris darbą  iš namų padaro itin paprastu. Apie pokyčius, kurie galėtų įvykti komerciniame nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje po COVID-19 pandemijos, pasakoja INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Read more

COVID-19 pandemija ir nekilnojamasis turtas (I dalis)

COVID-19
Photo by Anna Shvets from Pexels

Šiandien gyvename kiek kitokį gyvenimą nei prieš mėnesį. Pirmieji nerimo dėl COVID-19 ženklai iš Kinijos neturėjo didelio poveikio likusiai pasaulio daliai. Fizinė atskirtis tarp žmonių nebuvo suvokiama nei kaip privalumas, nei kaip būtinybė. Žmonės kovoja su ligomis visą savo istoriją, tačiau pasauliui „susitraukus“, esant galimybei pusryčius valgyti Tokijuje, o vakarinę – Paryžiuje, pandemijai kilti tapo kaip niekad lengva. Prieš porą savaičių paskelbus karantiną gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Vidurdienio eilės kavinėse bei restoranuose išnyko, viešbučius užplūdo šimtai laiškų apie atšauktas rezervacijas, lėktuvus užpildė ne norintys atvykti, o siekiantys kuo skubiau grįžti į gimtinę, kol ji aklinai neuždarė savo sienų. Verslo centrų biurai persikėlė į darbuotojų namus. Apie tai, kokį poveikį nekilnojamojo turto sektorius gali patirti dėl COVID-19 pandemijos ir kontrpriemonių prieš ją, įžvalgomis dalinasi INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Read more

Mažieji nuomininkai. Kur ir kokius mikro biurus jie gali rasti?

Mikro biurai
Mikrobiurai

Vilniaus komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkai pernai plėtotojai pasiūlė apie 50 000 kv. m naujų biurų 4 naujuose verslo centruose. 2020-2021 metais planuojamas ženkliai didesnis augimas – iki 400 000 kv. m. Kasmet auga ir pasiūlymų įvairovė. „Nusprendėme palyginti nedidelio ploto – iki 50 kv. m – mikro  biurus ir jų savybes, išsiaiškinti, kaip jos skiriasi, kokie vienų ar kitų privalumai ir trūkumai įvairaus tipo biurų pastatuose bei erdvėse“, – sako INREAL grupės NT analitikas Tomas Sovijus Kvainickas. Pasak jo, siekiantys išsinuomoti nedidelio ploto patalpas iš esmės gali rinktis iš 4 variantų:  patalpų A arba B klasės verslo centruose, bendradarbystės (co-working) erdvių bei pavienių biurų administracinės ar mišrios paskirties pastatuose.

Read more

Aleksotas – nuo Kauno „paraščių“ iki iššūkio tapti Naujuoju miesto centru

Prieš 10-20 metų Aleksotas buvo vertinamas kaip vienas prasčiausių Kauno rajonų, teritorija „kitoje Nemuno pusėje“, savotiškos miesto „paraštės“. Šiandien tai – viena perspektyviausių plėtrai Kauno teritorijų su išvystyta socialine ir transporto infrastruktūra bei puikiais vaizdais į miestą nuo stačių šlaitų, nenusileidžiančių grožiu Žaliakalniui.

Read more