Prieš dešimtmetį daugelis grįžo namo be darbo, šiandien daugeliui namai tapo darbo vieta. Prieš dvidešimt metų turėti kompiuterį buvo sąlyginė prabanga. Šiandien – absoliučiai daugumai žmonių tai – darbo įrankis bei pramogų šaltinis. Interneto bei mobilieji ryšiai seniai pergyveno „antradienį renkamės prie katedros, važiuosime ieškoti ryšio“ situaciją. Didžioji dalis žmonių išmoko nereaguoti į laiškus, informuojančius apie „milijoninį palikimą“, o žodis „raštingas“ reiškia ne tik gebėjimą parašyti savo vardą ir pavardę be klaidų, tačiau ir gebėjimą naudotis kompiuteriu. Lietuva gali pagrįstai didžiuotis išvystytu interneto ryšiu, kuris darbą iš namų padaro itin paprastu. Apie pokyčius, kurie galėtų įvykti komerciniame nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje po COVID-19 pandemijos, pasakoja INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Verslo centrai
Technologijas nuotoliniam darbui verslas praktikuoja ne vienerius metus, tačiau tradicinio darbo biure šalininkams tokia galimybė neatrodė patraukli. Šiandien konservatyvesnis požiūris susiduria su įrodymu, kad nebūtina dirbti biure nuo 8 iki 17 tam, kad darbai būtų atlikti laiku ir kokybiškai. Savaime suprantama, ne visi darbuotojai nori ar gali dirbti iš namų, ne visos įmonės gali užtikrinti duomenų saugumą, ne visiems vadovams priimtinas toks darbo modelis. Kita vertus, karantinas mus privertė pamatyti realų tokios galimybės egzistavimą. Kuo ilgiau karantinas tęsis, tuo didesnė tikimybė, kad „eksperimentas“ gali tapti nauja plačiai taikoma biuro veiklos norma.
Vidutiniu, 1–3 metų laikotarpiu, tikėtini nuomininkų elgesio pokyčiai. Jeigu sveikatos grėsmės ir laisvesnis požiūris į darbuotojo fizinę lokaciją darbo metu įsitvirtins, gali būti, kad įmonės arba nuomosis mažesnius biurus, arba išlaikydamos tą patį biudžetą patalpų nuomai pagerins darbo sąlygas suteikdamos jiems daugiau erdvės.
Esminių koncepcinių pokyčių verslo centrų rinkoje tikėtis turbūt neverta. Įprasta, kad biurai nuomininkams įrengiami pagal jų pageidavimus, tad naujai statomi verslo centrai tiesiog įrengs biurus kiek kitaip, o jau pastatyti verslo centrai arba patirs daugiau išlaidų remontuodami patalpas prieš įsikeliant naujam nuomininkui arba ieškos tokių nuomininkų, kuriems tiks senasis suplanavimas. Didesni pokyčiai lauktini nebent smulkių techninių sprendimų srityje, kur bus daugiau automatikos bei ergonomikos sprendimų, užtikrinančių geresnę švarą bei higieną.
Prekybos centrai
Ant grindų suklijuoti lipdukai žymintys „saugesnį“ atstumą tarp pirkėjų, kasininkus nuo pirkėjų skiriantys plastiko skydai, rankų dezinfekcinis skystis ir vienkartinės pirštinės ne tik daržovių ir konditerijos skyriuose, bet ir prie įėjimo į parduotuvę – maisto prekybininkai prisitaikė prie situacijos. Kitos išeities ir neturėjo. Poreikis apsipirkti maisto užėjus į parduotuvę – įsišaknijęs įprotis. Masiškai e-prekyba maisto sektoriuje iki COVID-19 pandemijos nebuvo naudojamasi, ir staiga savaitės pristatymų grafikai užsipildė akimirksniu. Tai labai įtaigiai pademonstravo šalies gyventojų sugebėjimus apsipirkti internetu. Žinoma, šis gebėjimas fizinių parduotuvių neišnaikins. Net paties kardinaliausio pokyčių scenarijaus kontekste parduotuvės gali veikti kaip distribucijos centrai. Didžiausi pokyčiai prekyboje bus technologiniai, t. y. daugiau savitarnos kasų, patogesnė vartotojo sąsaja, didesnis asortimentas, papildomas dėmesys higienai.
Mažieji nuomininkai
Labiau pokyčiai paveiks mažuosius prekybos centrų nuomininkus. Įsitvirtinanti produktų e-prekybai, prekybos centruose sumažės žmonių srautai. Mažesnis srautas rinkos ekonomikoje lemia mažesnį komercinį patalpų patrauklumą, mažiau nuomininkų bei mažesnes nuomos kainas. E-prekyba gali pasiūlyti didesnį prekių asortimentą, tad išgaus ir tiesioginė veiklos konkurencija. Savaime suprantama, niekas negriaus jau esamų pastatų, ar juose neužimtų patalpų. Sustiprėjus e-prekybai, tikėtina, kad nauji prekybos centrai bus statomi, o seni rekonstruojami suteikiant mažiau ploto papildomiems nuomininkams, o prekių išdėstymo lentynos funkciniu požiūriu bus orientuotos labiau į prekių krepšelių pakuotojus nei į klientus.
Kita vertus, jei prekybos centre apsilankyti teks tik dėl vienos kitos specifinės prekės, pagyvėjimą turėtų pajusti prekybos gatvelės. Kuomet pagrindiniai apsipirkimai įvykdomi internetu, paslaugų tiekėjai aptarnauja telefonu, tuomet galima pasivaikščioti ir po gyvenamąją kaimynystę, išbandyti tas bandeles, apie kurias pasakojo močiutė iš antro aukšto.
Maitinimo sektorius
Vienos pirmųjų uždarytų įstaigų buvo kavinės bei restoranai. Didelis žmonių srautas bei klientų tankumas patalpose yra ypač patogios sąlygos plisti infekcijoms, tad kavinių lankomumas būtų kritęs ir be valstybės įsikišimo. Kita vertus, COVID-19 poveikis restoranų veiklai bus turbūt trumpiausias, su sąlyga, kad pandemija neperaugs į ekonominę depresiją. Pasikeitęs žmonių elgesys gali turėti poveikį maisto pristatymo paslaugai bei virtuvės ir maitinimo salių dydžio santykiui. Vietoje penkių padavėjų galbūt atsiras penki maisto išvežiotojai.
Žvelgiant iš NT sektoriaus perspektyvos, tiek maitinimo įstaigų, tiek kitas paslaugas teikiančių įmonių patalpos nėra griežtai apribotos panaudojimo požiūriu. Tokios patalpos pasižymi įvairiapusiškumu, tad galimi pokyčiai bus susiję tiesiogiai su patalpose vykdomos veiklos pasikeitimu.
Gamyba
Gamybos sektorius yra vienas labiausiai priklausomų nuo situacijos užsienyje. Pakeisti ilgalaikius gamybos planus yra nemažas iššūkis. Transformacijų apimtys priklausys nuo kiekvienos įmonės specifikos, strateginių įžvalgų bei platesnio požiūrio, tačiau pokyčiai tiekimo grandinėse neišvengiami. Pagrindiniai pasikeitimai gamyboje bus susiję su naujų gamyklų atidarymu siekiant užpildyti potencialią tuštumą sveikatos apsaugos prekių gamyboje bei tiekimo grandinių korekcija.
Logistika
Logistikos sektoriuje, kardinalių pokyčių neturėtų įvykti. Tikėtina, daugiau sandėlių bus pritaikyta ne tik prekių palečių saugojimui bet ir distribucijai, kad būtų patogiau surinkti užsakytų prekių krepšelius.
Trumpuoju laikotarpiu galimi nauji nuomos sandoriai, atsižvelgiant į pasikeitusius pirkėjų srautus, nes fizinės ne maisto prekių parduotuvės dalį savo klientų jau prarado e-prekybos naudai. Kita vertus, jei sandėliavimo patalpų nesinuomos įmonė A, jas išsinuomos įmonė B, svarbu, kad būtų, kas perka prekes, kurioms reikalingas sandėliavimas.
Didesnių pokyčių galima laukti vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu. Stiprėjant e-prekybai tiek parduotuvių, tiek ir sandėlių lokacija iš dalies praranda svarbą. Tikėtina, kad vietinių sandėlių reikės kiek mažiau, tačiau esminių patalpų nuomos kainų nuolaidų tikėtis nereikėtų, nes esamų logistikos centrų užimtumas, nepaisant nuolatinės plėtros išlieka aukštas, tad korekcija įvyktų ne tiek nuomos kainose, kiek plotų plėtros planuose.
Apibendrinimas
Jau šiandien galima teigti, kad šios pandemijos poveikis mūsų kultūrai, socialiniams santykiams, gyvenimo būdui bus didesnis nei per 2007 – 2009 metų finansinę krizę. Vakaruose tokių savisaugos priemonių nebuvo imtasi nei SARS, nei MERS, nei Ebolos protrūkio laikotarpiais. Socializacija ar net pasisveikinimas apsikabinant ir pasibučiuojant nebuvo tapęs viena priežasčių, klupdančių valstybes ant kelių.
Ar pandemija pakeis vakarietišką kultūrą ir tradicijas? Klausimas sociologams, kultūrologams, filosofams ir politikams. Tačiau, neabejotinai, pradėsime naudoti daugiau dezinfekcijos ir asmeninės apsaugos priemonių. Prioritetą teiksime darbui iš namų, vis daugiau apsipirksime elektroninėje erdvėje, vis dažniau maistą užsisakysime išsinešimui. Veikiausiai, net ir pasibaigus karantinui nepulsime iš karto keliauti po pasaulį. Šie pokyčiai paveiks dalį ekonomikos sektorių, perdėlios prioritetus, sulėtins ekonomikos augimą. Vis dėl to, neturint panacėjos efektyviai kovai prieš ligas, geriau išmokti bendrauti išlaikant kiek didesnę socialinę distanciją ir paaukoti pusę procento kasmetinio augimo, negu kas kartą susidūrus su nauja pandemija bandyti atspėti, kokią dviženklę dalį BVP ji iš mūsų atims.