Nekilnojamojo turto projektų vystymas – ilgas ir sudėtingas procesas, kuris apima daug etapų: nuo vizijos, teritorijų pirkimo, vystymo koncepcijų iki turto valdymo ar pardavimo. Neretai ši veikla tapatinama su statybomis, tačiau tai – tik vienas etapų, ir tikrai ne ilgiausiai trunkantis. Iš esmės planuojant statybas nėra labai didelio skirtumo ar planuojama vystyti privatų namą, ar didelį nekilnojamojo turto projektą – procedūros ir veiksmai yra tie patys. „Nekilnojamojo turto projektų vystymas trunka nuo 2-3 metų, kai nereikia parengti detaliojo plano, iki 5-6 metų ar dar ilgiau. Šio ilgamečio proceso metu gali būti padaryta daug klaidų, kurių taisymas kainuoja ne tik pinigus, bet ir laiką“, – sako „Inreal valdymo“ projektų vadovas Vadim Davliaševič. Kokios tos klaidos, ir kaip jų išvengti?
Read moreSandėliavimo patalpų pelningumas mažėja, bet investicinis patrauklumas išlieka
Trūkinėjančios tiekimo grandinės kelia verslui logistikos iššūkius. Tam, kad galima būtų užtikrinti pasiūlą, reikia daugiau sandėliavimo galimybių. Šis poreikis dar labiau sausina ir taip jau seklią logistikos nekilnojamojo turto rinką, o augantys statybų kaštai bei mokestiniai pokyčiai koreguoja nuomos kainas ir sutarčių turinį. Dauguma naujų logistikos projektų yra plėtros stadijoje arba dar tik planuojami. Pasiūla yra sukoncentruota pavieniuose objektuose. Tai lemia, kad Vilniuje vakansija sumažėjo šiuo metu yra mažesnė nei 1 proc.
Read morePanevėžyje naujesni butai brango, apleisti – pigo
Išaugusios statybų ir įrengimo kainos suformavo Panevėžyje dvi skirtingas būsto rinkos tendencijas. Naujesnių, tinkamų iš karto įsikelti ir gyventi, būstų kainos augo. Tuo tarpu, apleistų butų, kuriems reikalingas kapitalinis remontas, kainos mažėjo. „Klientai manęs klausia: Gal mums jį „patapetuoti“ ir tada greičiau nupirks? Nenupirks, jeigu tai bus kosmetiniai pagražinimai bute, kuriam reikalingas kapitalinis remontas“, – teigia „Inreal“ NT brokerė Kristina Šlikienė. Anot jos, anksčiau tokie butai būdavo įdomūs smulkiems statybinių paslaugų teikėjams, kurie juos suremontuodavo ir pelningai parduodavo. Dabar gi ir tokių nebeatsiranda, nes neapsimoka.
Read moreŠiaulių būsto rinka – tarp pardavėjų norų ir pirkėjų galimybių
Būsto kainos nuo 2022 metų pradžios iki vidurio Šiaulių būsto rinkoje ūgtelėjo apie 25 proc. – nuo 1000 Eur/kv. m iki maždaug 1250 Eur/kv. m. „Lyginant pavasarį ir vasarą, aktyvumo skirtumas – akivaizdus. Pavasarį dirbome nuo ryto iki vakaro būstų apžiūrose, konsultuojant klientus, sudarant sutartis. Birželį ir iki liepos vidurio rinką buvo ištikęs štilis, nors parduodamų būstų pasiūla buvo gana didelė. Tikėtina, kad nekilnojamojo turto kainų šuolis, kaip ir karas Ukrainoje, ir galimos recesijos baimė, ir palūkanų augimas žmonėms turėjo poveikį. Kita vertus, šiuo metu jaučiame aktyvumo sugrįžimą. Pinigų žmonės vis dar turi ir supranta, kad „gulėdami“ jie nuvertėja, todėl pirkėjai grįžta į rinką norėdami išsaugoti savo santaupų vertę. „Gal dar palaukti? – klausia jie mūsų, – gal kitais metais kainos kris, gal bus pigiau?“. Nebus pigiau. Veikiau pajamos vysis išaugusias kainas nei kainos kris“, – mano „Inreal“ NT brokerė Šiauliuose Alma Šiošytė. Tiesa, ji pripažįsta, kad šiuo metu pardavėjų lūkesčiai yra smarkiai išaugę, ir dalies objektų kainos – ne visada adekvačios. Anot A. Šiošytės, tokių pasiūlymų skelbimai ilgokai užsibūna portaluose net ir esant nedideliam pasirinkimui.
Read moreUtenoje būsto rinka – pardavėjų rankose
„Šie metai Utenos būsto rinkoje tikrai intensyvūs. Gal tik liepa tokia „ramesnė“, bet sunku pasakyti, kodėl – gal dėl sezoniškumo, nes vidurvasarį rinka dažniausiai taip pat paatostogauja, o gal ir kalbos apie artėjančią recesija prie to prisideda. Aiškiau bus rugpjūčio pabaigoje, rugsėjį“, – sako „Inreal“ NT brokeris Valentinas Karvelis. Anot jo, butų kainos Utenoje kilo, kaip ir visoje Lietuvoje. Per pusmetį jos ūgtelėjo apie 10 proc.
Read moreMažeikiuose pageidaujami suremontuoti ir pilnai įrengti būstai
Mažeikių būsto rinkoje populiarumą augina pilnai įrengtų, suremontuotų butų segmentas. „Susiklostė tokia situacija, kad nusipirkus iš karto gyvenimui netinkamą būstą, į jį įsikelsite vėliau, nei tikitės, ir kainuos įsirengti brangiau, nei norėtųsi. Kodėl? Dėl statybininkų užimtumo, dėl medžiagų brangimo. Mažeikiuose neįmanoma rasti meistrų, eilės – pusmečiui į priekį“, – sako „Inreal“ vertintoja Rasa Kniežauskienė.
Read moreVertintojų veiklos dereguliavimas – atgal į 1995-uosius
„Dereguliavus vertintojų veiklą, jūsų turtą ar verslą galės vertinti bet kas – draugas, kaimynas ar šiaip „žmogus iš gatvės“. Svarbu tik, kad nebūtų artimas giminaitis. Juokinga? Dabar – taip, bet įsigaliojus tokiai tvarkai, ir kilus visiškam chaosui ne tik privačiame sektoriuje, bet ir valstybės lygmeniu, juokinga nebebus“, – sako Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas, „Inreal“ Vertinimo departamento vadovas Audrius Šešplaukis.
Read moreŠifruojant Neringos gamtos ir žmogaus interesų dermę
Neringa – mažiausia pagal gyventojų skaičių savivaldybė ir ilgiausias šalies miestas – 45 km. Šiandien Neringos urbanistinė plėtra reglamentuojama griežčiausiai visoje Lietuvoje. Ji galima iš esmės tik restauruojant arba rekonstruojant esamus pastatus. Nauja statyba leidžiama tik išskirtiniais atvejais – menamai buvusių pastatų vietoje ar būtiniausioms funkcijoms. Apie šios unikalios Lietuvos vietos urbanistiką, architektūrą, istoriją ir šiandieną – architektas Adomas Šablevičius, Neringoje dirbantis jau bemaž 20 metų ir sukūręs ten daugybę rekonstrukcijų-konversijų projektų.
Read moreŽemieji Šančiai – NT plėtra keičia mikrorajono veidą
Sudėtingėjant situacijai Vilniuje, kur tampa vis sunkiau įsigyti naujas teritorijas, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai atranda Kauno galimybes. Laikinoji sostinė turi dar nemažai vidutinės ar prestižinės klasės būsto plėtrai tinkamų teritorijų. Viena jų – Žemieji Šančiai. Mikrorajonas yra šalia miesto centro, pasiekiamas lengvai ne tik automobiliu, dviračiu ar paspirtuku, bet net ir pėsčiomis.
Read moreEnerginio naudingumo sertifikatas – pastatų tvarumo pasas
„Apie 40 proc. CO² išmetimų įvyksta per pastatų gyvavimo ciklą – jų eksploatavimo metu, todėl siekiant mažinti šį skaičių, būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumo potencialą nekilnojamojo turto plėtros ir statybų sektoriuje“, – teigia INREAL projektų vadovas Vadim Davliaševič. Energinio naudingumo sertifikavimas – tai procedūra, kai nustatomi pastato ar jo dalies energijos suvartojimo rodikliai ir jais remiantis objektas priskiriamas kažkuriai energinio naudingumo klasei bei išduodamas tai pagrindžiantis sertifikatas. Pagrindinis tokio sertifikavimo tikslas – skatinti rinką projektuoti ir statyti kuo mažiau energijos vartojančius, energetiškai efektyvius pastatus. Pastatus sertifikuoja ekspertai, kurie turi inžinerinį išsilavinimą, dirba nekilnojamojo turto ar statybos srityje, yra išlaikę atitinkamus egzaminus ir nuolat kelia kvalifikaciją.
Read more