Mažeikių būsto rinkoje populiarumą augina pilnai įrengtų, suremontuotų butų segmentas. „Susiklostė tokia situacija, kad nusipirkus iš karto gyvenimui netinkamą būstą, į jį įsikelsite vėliau, nei tikitės, ir kainuos įsirengti brangiau, nei norėtųsi. Kodėl? Dėl statybininkų užimtumo, dėl medžiagų brangimo. Mažeikiuose neįmanoma rasti meistrų, eilės – pusmečiui į priekį“, – sako „Inreal“ vertintoja Rasa Kniežauskienė.
Audrius Šešplaukis, „Inreal“ Vertinimo departamento vadovas, Lietuvos vertintojų asociacijos prezidentas
„Dereguliavus vertintojų veiklą, jūsų turtą ar verslą galės vertinti bet kas – draugas, kaimynas ar šiaip „žmogus iš gatvės“. Svarbu tik, kad nebūtų artimas giminaitis. Juokinga? Dabar – taip, bet įsigaliojus tokiai tvarkai, ir kilus visiškam chaosui ne tik privačiame sektoriuje, bet ir valstybės lygmeniu, juokinga nebebus“, – sako Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas, „Inreal“ Vertinimo departamento vadovas Audrius Šešplaukis.
Neringa – mažiausia pagal gyventojų skaičių savivaldybė ir ilgiausias šalies miestas – 45 km. Šiandien Neringos urbanistinė plėtra reglamentuojama griežčiausiai visoje Lietuvoje. Ji galima iš esmės tik restauruojant arba rekonstruojant esamus pastatus. Nauja statyba leidžiama tik išskirtiniais atvejais – menamai buvusių pastatų vietoje ar būtiniausioms funkcijoms. Apie šios unikalios Lietuvos vietos urbanistiką, architektūrą, istoriją ir šiandieną – architektas Adomas Šablevičius, Neringoje dirbantis jau bemaž 20 metų ir sukūręs ten daugybę rekonstrukcijų-konversijų projektų.
Sudėtingėjant situacijai Vilniuje, kur tampa vis sunkiau įsigyti naujas teritorijas, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai atranda Kauno galimybes. Laikinoji sostinė turi dar nemažai vidutinės ar prestižinės klasės būsto plėtrai tinkamų teritorijų. Viena jų – Žemieji Šančiai. Mikrorajonas yra šalia miesto centro, pasiekiamas lengvai ne tik automobiliu, dviračiu ar paspirtuku, bet net ir pėsčiomis.
„Apie 40 proc. CO² išmetimų įvyksta per pastatų gyvavimo ciklą – jų eksploatavimo metu, todėl siekiant mažinti šį skaičių, būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumo potencialą nekilnojamojo turto plėtros ir statybų sektoriuje“, – teigia INREAL projektų vadovas Vadim Davliaševič. Energinio naudingumo sertifikavimas – tai procedūra, kai nustatomi pastato ar jo dalies energijos suvartojimo rodikliai ir jais remiantis objektas priskiriamas kažkuriai energinio naudingumo klasei bei išduodamas tai pagrindžiantis sertifikatas. Pagrindinis tokio sertifikavimo tikslas – skatinti rinką projektuoti ir statyti kuo mažiau energijos vartojančius, energetiškai efektyvius pastatus. Pastatus sertifikuoja ekspertai, kurie turi inžinerinį išsilavinimą, dirba nekilnojamojo turto ar statybos srityje, yra išlaikę atitinkamus egzaminus ir nuolat kelia kvalifikaciją.
Tomas Sovijus Kvainickas, INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas. Būsto mugė 2022 gegužė
Nekilnojamojo turto rinka pastaruosius kelis mėnesius yra pastebimai ramesnė. Tam įtakos turėjo augančios būsto pardavimo bei plėtros išlaidos bei pasibaigęs spyruoklės efektas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pasiūlos ir paklausos disbalansas lėmė ženkliai sumažėjusią būsto pasiūlą, o didžioji dalis pirminėje rinkoje parduodamo būsto vis dar yra statybos, dažnai ankstyvos, stadijoje ir fiziškai apžiūrėti turto galimybių nėra. „Kuomet būstas yra perkamas „iš brėžinių“, nekilnojamojo turto skelbimai bei plėtotojų interneto svetainės yra pagrindinis informacijos šaltinis. Tačiau net ir siekiant įsigyti būstą antrinėje rinkoje, NT skelbimų svarba išlieka milžiniška. Pirkėjas peržiūri šimtus skelbimų, aplanko dešimtis būstų ir tik vieną jų įsigyja. Atsižvelgiant į pateikiamos informacijos svarbą renkantis, kuriuos būstus ar projektus apžiūrėti ir vėliau įsigyti, derėtų atkreipti dėmesį į dažnai skelbimuose pasitaikančius informacijos netikslumus, žinoti, ką jie reiškia, ir kodėl taip kartais yra daroma“, – sako INREAL investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Tipiškai per metus vilniečių skaičius paauga apie 1 proc., ir augimas yra fiksuojamas jau kelerius metus. Šią tendenciją skatina tiek vidinė, tiek išorinė migracija. „2021 metų pabaigoje Teritorinių ligonių kasų duomenimis sostinės gyventojų skaičius perkopė 650 tūkstančių, o šiuo metu dėl pabėgėlių iš Ukrainos migracijos jis gali būti dar maždaug 20 tūkstančiais didesnis. Per porą mėnesių Vilniaus gyventojų skaičius padidėjo tiek, kiek jis natūraliai būtų užaugęs per 4-5 metus. Tai – didžiulė perkrova būsto nuomos rinkai“, – teigia INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Įstatymas dėl subsidijos suteikimo pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms įsigaliojo prieš 4 metus (2018 m. rugsėjo mėn.), ir susidomėjimas šia parama vis didėja. Nekilnojamojo turto (NT) kainos vien per 2021-uosius šoktelėjo 20 procentų, todėl įsigyti būstą didžiuosiuose miestuose tapo dar sudėtingiau. „Vis daugiau jaunų šeimų svarsto galimybę pasinaudoti subsidija –rinktis būstą kiek toliau nuo šalies centrų ir gauti pagalbą iš valstybės. Tai padeda ne tik lengviau įsigyti nuosavą būstą šeimoms, bet ir atveria naujas galimybes investuotojams ir plėtotojams“, – teigia INREAL NT brokeris Arminas Karalius. Pasak jo, tokių subsidijuojamų būstų rinkoje paklausa viršija pasiūlą. Ypač trūksta subsidijuojamų būstų arčiau sostinės.
„Komercinė būsto nuoma tampa įdomi vis platesniam stambiųjų investuotojų ratui. Būsto nuoma, visų pirma, yra galimybė diversifikuoti turto portfelį. Mokestinė sistema yra palankesnė juridiniams asmenims (ypač dėl turto nusidėvėjimo, fiksuoto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo gyvenamosios paskirties patalpoms), o nuomojant didesnį būsto kiekį galima priimti dideles žmonių grupes. Tai – nuomos segmentas, į kurį privatūs nuomotojai net nelabai galėjo pretenduoti“, – teigia INREAL investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Statybininkų g. (Klaipėdos mikrorajonas), Panevėžys
2021 metais Panevėžio butų rinka grįžo į priešpandeminį aktyvumą – parduotas 1211 butas (įskaitant seną, naują statybą bei bendrabučius). Lyginant su 2020 metais, sandorių įvyko 27 proc. daugiau. Lyginant su 2017 – 2018 metais – 6-8 proc. daugiau. 2 proc. aktyvesnė būsto rinka Panevėžyje stebėta tik 2019 metais (1231 sandoris). „Butų kainos mieste ūgtelėjo net apie 20 proc. per metus, vidutiniškai – nuo 850 iki 1050 Eur/kv.m. Tikėtina, kad kainų augimo tendencija išliks ir šiais metais. Stebėdami gyvą rinką matome, kad 2022-ųjų sausis jas jau kilstelėjo bent keliais procentais“, – sako „Inreal“ vertintoja Panevėžyje Rasa Šatinskienė.