Neringa – mažiausia pagal gyventojų skaičių savivaldybė ir ilgiausias šalies miestas – 45 km. Šiandien Neringos urbanistinė plėtra reglamentuojama griežčiausiai visoje Lietuvoje. Ji galima iš esmės tik restauruojant arba rekonstruojant esamus pastatus. Nauja statyba leidžiama tik išskirtiniais atvejais – menamai buvusių pastatų vietoje ar būtiniausioms funkcijoms. Apie šios unikalios Lietuvos vietos urbanistiką, architektūrą, istoriją ir šiandieną – architektas Adomas Šablevičius, Neringoje dirbantis jau bemaž 20 metų ir sukūręs ten daugybę rekonstrukcijų-konversijų projektų.
Sudėtingėjant situacijai Vilniuje, kur tampa vis sunkiau įsigyti naujas teritorijas, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai atranda Kauno galimybes. Laikinoji sostinė turi dar nemažai vidutinės ar prestižinės klasės būsto plėtrai tinkamų teritorijų. Viena jų – Žemieji Šančiai. Mikrorajonas yra šalia miesto centro, pasiekiamas lengvai ne tik automobiliu, dviračiu ar paspirtuku, bet net ir pėsčiomis.
„Apie 40 proc. CO² išmetimų įvyksta per pastatų gyvavimo ciklą – jų eksploatavimo metu, todėl siekiant mažinti šį skaičių, būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumo potencialą nekilnojamojo turto plėtros ir statybų sektoriuje“, – teigia INREAL projektų vadovas Vadim Davliaševič. Energinio naudingumo sertifikavimas – tai procedūra, kai nustatomi pastato ar jo dalies energijos suvartojimo rodikliai ir jais remiantis objektas priskiriamas kažkuriai energinio naudingumo klasei bei išduodamas tai pagrindžiantis sertifikatas. Pagrindinis tokio sertifikavimo tikslas – skatinti rinką projektuoti ir statyti kuo mažiau energijos vartojančius, energetiškai efektyvius pastatus. Pastatus sertifikuoja ekspertai, kurie turi inžinerinį išsilavinimą, dirba nekilnojamojo turto ar statybos srityje, yra išlaikę atitinkamus egzaminus ir nuolat kelia kvalifikaciją.
Tomas Sovijus Kvainickas, INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas. Būsto mugė 2022 gegužė
Nekilnojamojo turto rinka pastaruosius kelis mėnesius yra pastebimai ramesnė. Tam įtakos turėjo augančios būsto pardavimo bei plėtros išlaidos bei pasibaigęs spyruoklės efektas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pasiūlos ir paklausos disbalansas lėmė ženkliai sumažėjusią būsto pasiūlą, o didžioji dalis pirminėje rinkoje parduodamo būsto vis dar yra statybos, dažnai ankstyvos, stadijoje ir fiziškai apžiūrėti turto galimybių nėra. „Kuomet būstas yra perkamas „iš brėžinių“, nekilnojamojo turto skelbimai bei plėtotojų interneto svetainės yra pagrindinis informacijos šaltinis. Tačiau net ir siekiant įsigyti būstą antrinėje rinkoje, NT skelbimų svarba išlieka milžiniška. Pirkėjas peržiūri šimtus skelbimų, aplanko dešimtis būstų ir tik vieną jų įsigyja. Atsižvelgiant į pateikiamos informacijos svarbą renkantis, kuriuos būstus ar projektus apžiūrėti ir vėliau įsigyti, derėtų atkreipti dėmesį į dažnai skelbimuose pasitaikančius informacijos netikslumus, žinoti, ką jie reiškia, ir kodėl taip kartais yra daroma“, – sako INREAL investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Tipiškai per metus vilniečių skaičius paauga apie 1 proc., ir augimas yra fiksuojamas jau kelerius metus. Šią tendenciją skatina tiek vidinė, tiek išorinė migracija. „2021 metų pabaigoje Teritorinių ligonių kasų duomenimis sostinės gyventojų skaičius perkopė 650 tūkstančių, o šiuo metu dėl pabėgėlių iš Ukrainos migracijos jis gali būti dar maždaug 20 tūkstančiais didesnis. Per porą mėnesių Vilniaus gyventojų skaičius padidėjo tiek, kiek jis natūraliai būtų užaugęs per 4-5 metus. Tai – didžiulė perkrova būsto nuomos rinkai“, – teigia INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Įstatymas dėl subsidijos suteikimo pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms įsigaliojo prieš 4 metus (2018 m. rugsėjo mėn.), ir susidomėjimas šia parama vis didėja. Nekilnojamojo turto (NT) kainos vien per 2021-uosius šoktelėjo 20 procentų, todėl įsigyti būstą didžiuosiuose miestuose tapo dar sudėtingiau. „Vis daugiau jaunų šeimų svarsto galimybę pasinaudoti subsidija –rinktis būstą kiek toliau nuo šalies centrų ir gauti pagalbą iš valstybės. Tai padeda ne tik lengviau įsigyti nuosavą būstą šeimoms, bet ir atveria naujas galimybes investuotojams ir plėtotojams“, – teigia INREAL NT brokeris Arminas Karalius. Pasak jo, tokių subsidijuojamų būstų rinkoje paklausa viršija pasiūlą. Ypač trūksta subsidijuojamų būstų arčiau sostinės.
„Komercinė būsto nuoma tampa įdomi vis platesniam stambiųjų investuotojų ratui. Būsto nuoma, visų pirma, yra galimybė diversifikuoti turto portfelį. Mokestinė sistema yra palankesnė juridiniams asmenims (ypač dėl turto nusidėvėjimo, fiksuoto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo gyvenamosios paskirties patalpoms), o nuomojant didesnį būsto kiekį galima priimti dideles žmonių grupes. Tai – nuomos segmentas, į kurį privatūs nuomotojai net nelabai galėjo pretenduoti“, – teigia INREAL investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Statybininkų g. (Klaipėdos mikrorajonas), Panevėžys
2021 metais Panevėžio butų rinka grįžo į priešpandeminį aktyvumą – parduotas 1211 butas (įskaitant seną, naują statybą bei bendrabučius). Lyginant su 2020 metais, sandorių įvyko 27 proc. daugiau. Lyginant su 2017 – 2018 metais – 6-8 proc. daugiau. 2 proc. aktyvesnė būsto rinka Panevėžyje stebėta tik 2019 metais (1231 sandoris). „Butų kainos mieste ūgtelėjo net apie 20 proc. per metus, vidutiniškai – nuo 850 iki 1050 Eur/kv.m. Tikėtina, kad kainų augimo tendencija išliks ir šiais metais. Stebėdami gyvą rinką matome, kad 2022-ųjų sausis jas jau kilstelėjo bent keliais procentais“, – sako „Inreal“ vertintoja Panevėžyje Rasa Šatinskienė.
Tomas Sovijus Kvainickas, INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas
“Vilniuje būstas per metus pabrango apie 20 proc. Tokio staigaus šuolio naujų būstų rinkoje nebuvo jau penkiolika metų. Visų pirma pabrango pasiūloje jau esantys būstai. Kainų didėjimas projekto eigoje nėra kažkas keista – praėjusių metų antroje pusėje, kas mėnesį kainos buvo pakeliamos 100 – 200 butų. Tačiau rinkos aktyvumas šių metų pradžioje paskatino vystytojus daug intensyviau kelti būsto kainas. Balandžio ir gegužės mėnesiais buvo pakeltos daugiau nei pusantro tūkstančio naujų būstų kainos. Šis veiksnys turėjo daug didesnį nei įprasta efektą ir yra „atsakingas“ už maždaug 10 proc. kainos augimo, t.y. pusę visos naujų būstų rinkos kainos prieaugio. Reikia turėti omenyje, kad šiems butams jau buvo išduoti statybos leidimai, tikėtina, pasirašytos rangos sutartys, t.y. šis kainų prieaugis yra labiau susijęs su pačiu rinkos aktyvumu, o ne plėtros ar statybos sąnaudų didėjimu“, – sako INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Kokių dar siurprizų pateikė būsto rinkai 2021-ieji ir kokie iššūkiai tikėtini 2022-aisiais?
Būstas per metus pabrango apie 20 proc. Taip nutiko dėl kelių veiksnių: didelio rinkos aktyvumo, sumažėjusios pasiūlos, išaugusių statybos medžiagų ir darbų kainų. Atsirado nauji reikalavimai energetiniam pastatų naudingumui bei naujas infrastruktūros mokestis, kas, ypač ekonominiame segmente, turėjo nemenką įtaką kainos ūgtelėjimui. Vis dar neatsakyti nekilnojamojo turto plėtros valstybinėje žemėje klausimai taip pat neprisidėjo prie kainų stabilizavimo. „Ženkliai išaugus nekilnojamojo turto kainoms, pirminės būsto rinkos aktyvumas trečiąjį šių metų ketvirtį sumažėjo ir grįžo į priešpandeminį 2019-ųjų lygį. Kuomet nekilnojamasis turtas yra brangus ir nusprendžiama prisiimti finansinius įsipareigojimus keliasdešimčiai metų, yra ypač svarbu išsirinkti būstą taip, kad netektų dėl sprendimo gailėtis“, – sako INREAL investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
