Pramoninių ir sandėliavimo patalpų deficitas – galimybė NT plėtros bendrovėms

 

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai neišnaudoja galimybės uždirbti iš investicijų pramoninio ir sandėliavimo NT segmente – laisvų modernių patalpų praktiškai nėra, o bendrovės, kurios galėtų tapti ilgalaikiais nuomininkais, mieliau pačios imasi statybų. 

Julius Belanoška INREAL grupės komercijos vadovas

Neseniai užbaigti arba šiuo metu plėtojami pramoniniai ir sandėliavimo NT objektai, kuriuose siūloma patalpų rinkai, jau beveik išnuomoti ir moderniuose objektuose beveik nelikę laisvų nuomojamų patalpų nuo 1 000 kv. m ploto. Tokia situacija yra visuose Lietuvos miestuose.

Ir mes, INREAL grupė, ir Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdytojai, matome, kad tokio tipo NT paklausa visoje šalyje yra nemenka: bendrovės plečiasi, taip pat ieško galimybių išsikraustyti iš senų, neefektyvių patalpų, šiaurinėje šalies dalyje porą pastarųjų metų galimybių įsikurti ieško Latvijos įmonės. Klaipėdoje dėl nuomojamų sandėliavimo patalpų deficito 20 proc. augo nuomos kaina.

Didžioji dalis naujai pastatyto pramoninio ir sandėliavimo patalpų ploto į rinką nepatenka, nes didžiosios gamybos, prekybos, logistikos bendrovės paprastai patalpas statosi savo reikmėms ir rinkai jų nenuomoja. Tačiau daugiau nei pusė tokių įmonių yra linkę neturėti tokio NT savo balanse – jos yra potencialios gamybinio ir sandėliavimo NT segmento nuomininkės. Tačiau dėl nuomojamų patalpų deficito jos pradeda statybas pačios, imasi plyno lauko investicijų ir iškrenta iš nuomos rinkos.

Keista tai, jog pramoninio ir sandėliavimo NT segmente šiuo metu beveik nėra suplanuota naujų projektų, galinčių reikšmingai padidinti nuomojamų patalpų pasiūlą.  Konkurencija šiame segmente labai nedidelė, kainos linkę augti, atsiperkamumo laikas tikrai neblogesnis nei būsto ar biurų projektuose. Šiame NT segmente dabar yra galimybių uždirbti, bet  verslas jas vangiai išnaudoja. Viena pagrindinių priežasčių gali būti ta, jog verslas nelinkęs prisiimti rizikos, mat logistikos ir gamybos bendrovės stipriausiai ir greičiausiai reaguoja į makroekonominius pokyčius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *