Kodėl butų plotas „susitraukė“, ir kas bus toliau?

Apjungtas butų plotas

Analitikoje labai svarbus kontekstas, nes ne visi trumpalaikiai veiksniai išsaugo savo aktualumą praėjus vieneriems ar penkeriems metams. Geras pavyzdys – vidutinis būstų plotas. Dažnai kalbama apie butų ploto mažėjimo tendenciją. „1994 – 2004 metais statytų daugiabučių butų vidutinis plotas siekia 65 – 75 kv. m (naudingas pastato plotas padalintas iš butų skaičiaus). Nuo 2005 metų ši parametras pradėjo mažėti ir dabar siekia apie 55 kv. m,  tačiau iki 1994 metų statytuose daugiabučiuose vidutinis butų plotas buvo panašus į dabartinį. Tai yra, istoriškai tendencija nėra pastovi – tam tikrais periodais butų plotas didėja, kitais – mažėja“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Nuo ko tai priklauso?

Sovietmečio ir nepriklausomybės pradžios butų ploto tendencijos

Mažiausi butai buvo statomi apie 1960 metus. Tuo metu buvo itin aktualizuoti bendruomeniniai santykiai. Butas neturėjo būti patogi vieta laisvalaikiui, nes pastarąjį leisti reikėjo bendruomenėje dėl ideologinių sumetimų. Vėliau plotas palaipsniui augo iki pat nepriklausomybės atgavimo. Būtent nepriklausomybės laikotarpiu, susiformavus rinkos ekonomikai, pirkėjams buvo pradėti siūlyti didesni butai, atitinkantys jų lūkesčius ir finansines galimybes, o ne iš centrinės valdžios atėjusius reikalavimus.

Tomas Sovijus Kvainickas, INREAL
Tomas Sovijus Kvainickas, INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas
2004-ieji – lūžio metai

2004 metais, pradėjus augti nekilnojamojo turto kainoms, sąlyginai sumažėjo butų įperkamumas – veiksnys, kuris sovietmečiu nebuvo ypač aktualus. Taip pat šiuo laikotarpiu pradėjo formuotis mums įprasta kreditavimo politika, tad butus galėjo įsigyti didesnis skaičius žmonių. Rinkai pasiūlius mažesnius butus, jie tapo lengviau įperkami gyventojams, o vystytojai džiaugėsi didesnėmis pajamos, nes įprasta, kad mažesnių butų kvadratinio metro kaina yra didesnė. Statant vis naujus prekybos ir laisvalaikio centrus, lengvėjant kelionėms į užsienį poreikis būti namie sumenko, butai tapo labiau nakvynės nei gyvenimo platesne prasme vieta. Ypač – didmiesčiuose.

Svarbų vaidmenį šiame „susitraukimo“ procese suvaidino ir individualūs naujų daugiabučių projektai. Gerosios užsienio praktikos tapo lengviau pritaikomos, ir sėkmingos idėjos buvo naudojamos vis plačiau. Koridorių atsisakymas, vienas sanitarinis mazgas, virtuvės ir svetainės apjungimas leido sumažinti bendrą būsto plotą išsaugant jo funkcionalumą. Svarbu paminėti ir tai, kad perkant būstą „iš brėžinių“ pirkėjui sudaroma galimybė perplanuoti savo būstą ir grąžinti dabar jau mažai populiarius suplanavimo sprendimus, o įrengimo individualumas tapo apribotas tik pirkėjo piniginės storio.

2020-ieji – karantinas

Nauju atskaitos tašku butų ploto tendencijoms gali tapti šie, pandemijos ir karantino, metai. Kelionės, laisvalaikis tapo ypač riboti. Kelių mėnesių griežto karantino laikotarpiais darbo vietos persikėlė iš biurų į darbuotojų butus. Keturios namų sienos žmonėm tapo ne tik „tvirtove“, bet ir „kalėjimu“. Tikėtina, kad karantinų išvarginti gyventojai vėl panorės didesnių būstų. Tačiau problema ta, kad nekilnojamojo turto rinka – inertiškas mechanizmas, kuris negali staigiai sureaguoti į pakitusius pirkėjų prioritetus.

Kaip prisitaikys rinka?

Šiuo metu Vilniaus pirminėje būsto rinkoje  yra apie 4500 naujų butų, kurie turės būti nupirkti tokie, kokie yra suprojektuoti ir pastatyti. Dabar statomi butai gali būti apjungiami projektavimo ar statybos laikotarpiu, bet labai ribotai. Abejotina, kad daugelis vystytojų leistų „perstumti“ pirkėjui nepatinkančią sieną ir taip potencialiai sugadinti kaimyninį butą, o galimybė pirkti du mažus butus ir juos jungti būtų labai brangi pirkėjui arba ekonomiškai nenaudinga plėtotojui. Vystytojas mažesnius butus galėtų parduoti brangiau, o jei pirkėjas pirktų vieną didelį butą vietoje dviejų mažų – sutaupytų. Po metų – dviejų rinkoje gali pasirodyti projektai, kuriuose suplanuoti didesni butai, tačiau iki to laiko vystytojams teks atsakyti į klausimą, ar dabartinis poreikis didesniam būstui išliks tvarus.

Jeigu pakeitimai ir įvyks, jie nereikš kelionės laiku atgal. Papildomi kvadratiniai metrai bus gauti ne sugrąžinant koridorius, bet didinant miegamuosius kambarius, svetaines ir, esant finansinėms galimybėms, įrengiant butuose kabinetus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.